Posted on Rugpjūtis 10, 2008
Nevisada turime galimybę įrašinėti naudojant lempinius brangius preampus ar mikrofonus. Tačiau yra galimybė jau įrašytam audio takeliui suteikti šiek tiek lempinio šiltumo su vst pluginu Antares Tube. Žinoma tai neprilygsta lempiniai aparatūrai, bet geriau negu nieko.
Pluginas labai paprastas ir lengvai perprantamas. Turi input bei output garso reguliatorius, omnitube jungtį su kuria galima pridėti dar daugiau lempinio „drive“, taip pat yra „Drive“ šliaužiklis, kuriuo reguliuojamas lempinis šiltumas, bei pora mygtukų viršuje, kuriais nustatomas drive stiprumas.
Posted on Rugpjūtis 3, 2008
Kam kompresavimas vis dar tamsus miškas ir dinamikos darbai yra kolkas dar neperkandami, o kam yra perkandami tačiau beldžia tinginys – pristatau viena vst priedą, kuris ženkliai man pagelbėjo.Ypač naudingas paryškinant mušamųjų dužius, arba norint dužius “sutrumpinti”. Taip pat gali buti naudojamas kitų insrumentų grojimui sustiprinti, paryškinti “užkabinimus“arba pašvelninti, taip instrumentą pastumiant atitinkamai į “priekį” arba į foną. Efekte beveik visiškai nėra vėlinimo (latency – vidinio vst priedo garso buferiavimo), todėl jį sėkmingai galima naudoti “gyvai”.
Šis vst priedas radęs didesnį garso bangos šuolį jį, priklausomai nuo ratio teigiamos reikšmės dar labiau išhryškina per tam tikrą amplitudę (piešinyje H - ratio) ir tam tikrame veiksmingumo intervale atlieka išryškinimą, kuris palaipsniui nuslobsta (piešinyje L -overshot).
Taip pat jeigu ratio reikšmė yra neigiama yra vykdomas atvirkštinis garso apdorojimas, kai radus didesnį šuolį bangoje ta shuolį sumenkina. Tai instrumentui suteikia silpnesnio grojimo įspūdį.
Pateikiamas vizualus pavyzdys (morkvinė spalva – originali banga, žalia – efektuota ). Pavyzdyje atvaizduotas palyginimas tik su teigiamu ratio.
By Serumas
Posted on Rugpjūtis 3, 2008
Daugelis iš skaitmeninės muzikos kurėjų yra arba jau groję savo muziką gyvai arba apie tai nuolat slaptai svajoja. Tam reikalui gali būti naudojama midi klaviatūra ir dalinė fonograma iš kompiuterio. Tačiau didesniąja dalimi vyksta tiesiog pritarimas fonogramai vienu instrumentu. O kaip gi galima butų paįvairinti vyksmą - įdėti daugiau darbo rankoms pasirodymo metu?
Visų pirma su viena midi klaviatūra galima groti ne tik vienu instrumentu iš karto, o keliais. Tad, tas kas pasiryžęs padirbėti iš peties gali perskelti klaviatūrą ir priskirti tam tikrai klavišų zonai skirtingus instrumentus. “Hardwariškas” skėlimas “integruotas” midi klaviatūroje - tai yra daugelis midi klaviatūrų turi galimybę perskelti dali klaviatūros į zonas su skirtingais midi kanalais. Tada kiekvienam midi kanalui priskirtiame skirtingą vst instrumentą.
Puiku, žinoma, bet yra geresnis būdas (geresnis man, galbūt bus geresnis ir jums). Esu susiduręs su “hardwarinio” perskėlimo problemomis , nustatymai susigadina (įvyksta kažkoks mistinis persileidimas), išsitrina arba juos specialiai pagadina prilindę vaikai. Tad geriau midi klaviatūrą laikyti pradinių - gamyklinių nustatymų būsenoje, o dalybą atlikti programiniu keliu. Tokiu keliu bus paprasta išsaugoti ir užsikrauti nustatymus pagal situaciją, nereikės nieko perkonfiguruoti pačioje klaviatūroje (nebent darbo pradžioje ją “nunulinti”), nebus skaldymo apribojimų -programiškai galima padalinimą įvykdyti bet kokio sudėtingumo ir bet kokiam kiekiui instrumentų (o ne kaip dažniausiai tik dviems instrumentams). Dėl įvairaus plauko programinės įrangos ir vienokių ar kitokių jų programinių apribojimų teks tam reikalui pasitelkti vst, turintį moduliacinę schemą (modular environment vst). Tai bus EnergyXT, kuri gali dirbti ir vst instrumentu ir vst efektu. EnergyXT savyje turi akordų ir midi klaviaturos skaldymo funkcijas, tad nereikės ieškoti kažkokių kitų, tas funkcijas atliekančių, vst priedų. Moduliacinė schema yra gera tuo, kad yra galimybė virtualiais laidais sujungti įvairiausio sudėtingumo schemas, galima naudoti daugiakanalius vst instrumentus , midi effektus, daugiakanalius vst efektus, kurie turi side-chain garso kanalą.
Taigi pradedam skaldymą ir valdymą. Pats EnergyXT turi klaviaturos skaldymo įrenginį (midi signalų filtrą - midipatcher), jis skaldo ir filtruoja signala į 8 midi srautus, tačiau pajungus prie vienos iš tų atšakų dar vieną midipatcher galim jau suskaldyti ne į 8, o į 15 (ir t.t.), todėl galima teigti, jog midi klaviaturą yra galimybė susikaldyti į begalę skirtingų instrumentų zonų, kad ir kiekvienam klavišui vis kitą insrumentą. Taip pat programoje yra akordų įrenginys (Chords). Jis leis priskirti vienam klavišui akordą arba kažkokia norimą klavišų kombinaciją.
Paveikslelyje yra intuityviai suprantama ir įprastinė moduliacinė schema (modular environment). Maži kvadratėliai yra midi kanalai, o mėlyni - audio kanalai. Šie kanalai, kaip matome, yra sujungti virtuliais kabeliais. Dar piešinyje yra midi patcher įrenginio dialogas, kuriame aiškiai matome 8 zonas ir natų intervalus, kuriuose bus filtruojamos midi natos. Ir išsiunčiamos į vieną iš 8-nių kvadratėlių (moduliacinėje schemoje). Vienos natos gali keliauti į akordų įrenginį, kitos į tam tikrus vst instrumentus. Dar svarbu žinoti jog į schemą galima “įkišti” ir audio, bei midi efektus. Taip kiekvienam instrumentui ar tam tikrai instrumentų grupei galime atlikti garsinį apdirbimą ir efektavimą.
Taigi turime schemą, sudalintą klaviatūrą, akordus, vieną soluojantį instrumentą dubliuotą kitu instrumentu (vsti instrumentai), kažkur klaviatūros gale keletą garsinių efektų (vst sempleris), kitame gale “styginių kolektyvą” paskendusį aide (orchestral vsti ir delay vst) ir t.t.
Galime išsaugoti schemą į kietą diską ateičiai. Net jeigu ir pasikeisit midi klaviatūrą, schema puikiai jums tarnaus ir su kita.
By Serumas
Posted on Liepa 31, 2008
Jau 1988 m. IBM padarė pirmąjį žingsnį link to, ką šiandien liaudyje vadiname “garso korta”. Taip, tada prasidėjo kompiuterio “kalbėjimas” mums, vartotojams. Tiesia “kalbėjo” jis ne daug ir ne pačiais “mieliausiais” balsais – tai tiesiog buvo pirmasis pypsiukas PC architektūros kompiuteryje, kuris išliko iki šių dienų ir vis dar pypteli įjungiant kompiuterį. Prašom gerbti ir mylėti – tai pirmasis kompiuterio audio interfeisas (audio sąsaja). Prasta garso atkūrimo kokybė ir žemas signalo lygis jau po poros metų paskatino “Ad Lib Inc.” kompaniją pateikti vartotojams audio interfeisus galinčius atkurti ne vien pypsėjimus ir cypimus, bet šį-tą daugiau. Panaudodami to meto muzikos sintezatoruose naudojamas Yamaha YM3812 mikroschemas ir joms kurtus algoritmus, 1990 m. “Ad Lib Inc.” pristatė audio intefeisą galintį vienu metu sintezuoti 9 balsus. Tai buvo didžiulis pasiekimas pradžiuginęs kompiuterinių žaidimų kūrejus – žaidimai turėjo tapti dar įdomesni. Verta paminėti, kad tai buvo vis dar MONO variantas. 
Po to sekė dabartinio buitinių audio interfeisų giganto “Creative Labs” pasirodymas rinkoje su “Game Blaster” (tiesa, pradžioj jis turėjo “Creative Music System” pavadinimą, bet po metų buvo pervadintas marketingo sumetimais). Jo pardavimo kaina buvo apie 100 JAV dolerių, taigi įperkamas visiems to meto PC sąvininkams. Tai pirmoji stereo audio sąsaja. Del nevisai aiškių priežasčių tai nebuvo labai komerciškai vykęs produktas, bet “Creative Labs” nestovėjo vietoje ir išleido garsiausia savo visų laikų gaminį - “Sound Blaster”.
By Kosz
Posted on Liepa 29, 2008
Įsivaizduodamas, kad dauguma Jūsų dar tik žengia link audio inžinerijos link, norėčiau anonsuoti-apžvelgti tokį reiškinį, kaip kompiuteriniai DSP (Digital Signal Processing, http://en.wikipedia.org/wiki/Digital_signal_processing) varikliai, skirti audio signalo apdirbimui.
Dauguma rimčiausių šiuolaikinių signalo apdirbimo procesorių (reverbai, kompresoriai, distortion'ai, EQ) yra paremti skaitmeniniu signalo apdirbimu tam tikrais algoritmais.
Kaip, kad pats paprasciausias kompresorius TC Electronic C300 (http://www.tcelectronic.com/c300.asp, rinkos vertė ~750 Lt) yra paremtas tuo paciu principu - įeinantis analoginis signalas yra konvertuojamas į skaitmeninį, tuomet DSP variklis jį apdirba pagal tam tikrą algoritmą priklausomai nuo vartotojo nustatymų (pvz.: treshold, ratio ir tt.). Žinoma, galima paduoti iškarto skaitmeninį signalą(šiuo atveju s/p-dif), kas sutrumpintų vėlinimo laiką (betkoks audio signalo konvertavimas iš/į skaitmeninį formatą vėlina jį, pats siganlo apdirbimas taippat užlaiko siglaną linijoje - latency).
Norint praktiškiau ir patogiau pritaikyti algoritmus, kurie buvo sukurti signalo apdirbimui, keletas kompanijų pasistengė juos "perkelti į kompiuterį".
Verta paminėti, kad yra nenurungiamų analoginių/lempinių/juostinių produktų, bet apie juos, galbūt, vėliau.
Vienintelė problema su kuria susidūrė "revoliucionieriai", buvo šiuolaikinių kompiuterių skirtumai nuo jiems įprastos įrangos - priversti PC ar Mac tipo kompiuterį apdirbinėti audio signalą tokiais pat algoritmais, kaip tradiciniuose "hardware" procesoriuose, atseidavo didžiulėmis resursų sąnaudomis. Buvo pasirinktas kompromisas - perkelti DSP skaičiavimus į papildomus CPU/RAM blokus, kurie butų pritaikyti būtent tokiems skaičiavimams, kokių reikia išgauti tą patį skambesį, t.y. veikti pagal tuos pačius algoritmus be didelių laiko nuostolių.
Nesigilinant į istoriją, šią dieną turime keletos modifikacijų(PCI, PCIe, FireWire), TC Electronic PowerCore, Universal Audio UAD, šiektiek pamirštą Focusrite Lixuid Mix ir elitinį SSL Duende DSP variklius Jūsų kompiuterinei audio stočiai.
Įsigijus, tarkim PowerCore mkII (rinkos vertė ~2600 Lt) DSP plokštę, vartotojas gauna ir keletą plug-in'ų (http://www.tcelectronic.com/Default.asp?Id=11346), kurie "prirakinami" prie plokštės ir yra pasiekiami VST, AU arba RTAS plug-in'ų pavidalu. Jie be trūkumų veikia tiek su Cubase, tiek Ableton ar kitais "host application'ais". Komplekte taippat keletas DEMO, kuriuos galima įsigyt papildomai. Neretai prie tokių DSP būna "vaucher'iai" - čekiai norimiems plugin'ams įsigyti.
Visas "arkliukas" tame, kad tu gauni tikrai geros kokybės masteringo apdirbimą (kompresija MD5 ar X5, reverbą VSS3, ekvalaizerius EQ and Dynamics Channel, X-EQ). Taippat NEVE ir LA-3 ekvalaizerius, kompresorius kiekvienam takeliui. Neprarandi kompiuterio resursų, gali juos naudot patogai - kompiuteryje, nereikia "realtime'u" groti ir perrašinet ar įrašinėt iškarto apdirbtą garsą.
Kainos įvarios, nuo 2600 Lt iki tiek, kiek leidžia jūsų kišenė. Kokybė pasaulinio lygio - galėsi abejoti tik savo gabumais;)
Naudingos nuorodos:
http://www.focusrite.com/products/liquid/liquid_mix/
by Kosz
Posted on Liepa 24, 2008
Ne visada gerai, kai kūrinyje viskas skamba mono, liaudiškai sakant - garsas iš priekio. Todėl kai kurie takeliai suvedimo metu yra plečiami į stereo (tai ypač girdisi klausant per ausines ar gerus garso monitorius, takelis išplėstas stereo skamba ne “iš priekio”, o labiau iš šonų, taip sukuriama daugiau erdvės kūrinyje). Takelį išplėsti į stereo galima keletu būdu. Populiariausius aptarsime čia.
1) Pats geriausias būdas yra įrašyti tą patį takelį du kartus, pvz. vokalistas įrašinėja back vokalus (tai tik pvz, šį būdą galima naudoti ir muzikos instrumentam ir t.t), baigus įrašyti jis antra kartą įrašo tuos pačius back vokalus (žinoma reikia stengtis, kad takeliai skambėtų vienodai, tačiau esmė tame, kad skirsis takelių bangų kreivės). Tuomet kiekvieno takelio panoramas paskirstome į šonus (nukreipiame, kad vienas takelis labiau grotų per kairę kolonėlę, kitas takelis – per dešinę). Nepatartina panoramas skirstyti daugiau nei po 60 procentų. Nors gitaras dažnai nukreipia po 100 procentų į abi puses, tai priklauso nuo viso kūrinio kūrinio suvedimo (viename kūrinyje siauras stereo gali gerai skambėti, kitame gali skambėti siaubingai).
2) Deja dažnai būna, kad turime tik vieną takelį, o jį būtinai reikia plėsti į stereo. Tuomet darome taip: padarome takelio kopiją, taip gauname du identiškus takelius (jeigu panoramas skirstytume dabar, stereo nesigautų del to, jog takelių garso bangos idealiai sutaptų, tiesiog takelis skambėtų dvigubai garsiau). Norėdami išgauti stereo vieną iš takelių turime pastumti keliomis milisekundėmis į priekį, tam, kad garso bangos identiškai nesutaptų. Tuomet galime skirstyti panoramas. Šis stereo neskambės taip gerai kaip pirmuoju būdu, įgaus šiek tiek “muilino” skambesio, tačiau galima pasiekti ir labai puikių rezultatų.
3) Šio būdo nepatarčiau naudoti, tačiau jis yra ir, manau, reikėtų jį taip pat paminėti. Taigi turime tik vieną audio takelį. Jį nukopijuojame. Tuomet apverčiame nukopijuoto takelio fazę (invert phase), paskirstome panoramas. Takeliai nebus identiški, nes vieno iš jų bangas apvertėme į kitą pusę. Stereo skamba puikiai, tačiau fazės apvertimas sukelia labai daug techninių problemų.
By Povilas
Posted on Liepa 23, 2008
Lpm studijos savininkas Andrius sutiko mielai pasidalinti nuotraukomis iš jo studijos įrenginėjimo darbų, dėkojame jam.
1. Štai čia matome monitorinę patalpą iš laukiamojo pusės. Visa įranga bus prie tos plytų sienos, kurioje taip pat bus iškirsta anga langui į vokalinę patalpą.
2. Iškirsta anga tarp vokalinės ir monitorinės patalpų, vaizdas iš būsimos vokalinės patalpos.
3. Akmens vata, kuri naudojama izoliuoti studijos patalpas. Čia matosi tik puse tiek, kiek prireikė.
4. Daroma siena tarp monitorinės patalpos ir laukiamojo.
5. Darbu laistymas :)
6. Vokalinės patalpos lubų izoliavimas nuo pašalinio garso
7. Vokalinė patalpa. Matomas karkasas langui uždengti.
8. Akmens vata izoliuojamos vokalinės patalpos sienos. Vata uždengiama gipso kartono plokštėmis.
9. Vokalinė patalpa iš monitorinės. Laukiama kol pagamins langą.
10. Vaizdas iš vokalinės patalpos. Statybininkai išlygino angą naudodami metalinius profilius bei gipso plokštes.
11. Akivaizdžiai matosi naudotos medžiagos: 7cm storio akmens vata, metaliniai profiliai bei gipso plokštės, ant kurių vėliau bus klijuojamas akustinis porolonas.
12. Monitorinė patalpa. Padaryta pertvara tarp monitorinės ir laukiamojo. Lubos paruoštos garso izoliacijai.
13. Pertvara tarp monitorinės ir laukiamojo. Ant lubų metaliniai profiliai, nuleisti apie 10 cm.
14. Preliminarus lango brežinukas. Kaip matot stiklo paketas bus įmontuotas apytiksliai 45 laipsnių kampu, kad nuo vokalisto sklindantis garsas neatsimuštų atgal į mikrofoną, o atspindžio pagalba būtų nukreiptas į apačia.
15. Akustinis porolonas.
16. Kadangi gipso plokščių paviršiuje popierius, tai porolonui klijuoti tiks ir paprasčiausias lipalas.
17. Vokalinės patalpos lubos.
18. Vokalinė patalpa. Apačioje sienų kiliminė danga
19. Tas pats vaizdas tik kitu kampu
20. Tapetai - 1m nuo lubų. Toliau klijuosis porolono juosta monitorių aukštyje, na, o apatinėje sienos dalyje vėl bus kiliminė danga.
21. Tarpams tarp sienos ir durų į vokalinę patalpą naudojamos makroflex montažinės putos
22. Langas į vokalinę patalpą
23. Langas iš vokalinės patalpos
24. Įrengta vokalinė patalpa
25. Vokalinė
26. Monitorinė
Studija randasi Šiauliuose. Studijos internetinė svetainė www.lpm.lt
By Povilas
Posted on Liepa 22, 2008
Darbe tenka susidurti su šiais garso monitoriais, taigi trumpai apžvelgsiu juos šiame straipsnyje. Iš pirmo žvilgsnio tai gan gražios, santūrios kolonėles. Naudotis labai paprasta. Monitorių nugaroje yra garso reguliavimo knobas, xlr arba jack laido įėjimas (tiesa pasigedau skaitmeninio įėjimo). Patiko tai, jog monitoriu skambesį tam tikruose dažniuose gali susireguliuoti pagal savo patalpą – yra jungikliai įvairiems dažniams pagarsinti ar nutildyti. Deja tai ne viskas ko reikia geram garso monitoriui. Prastas stereo lauko pojūtis, prastai atkuriami žemi dažniai (nors ko norėt iš 5 colių monitorių, nors krk rp serijos monitoriai tascam lenkia gan stipriai), o specifikacijose rašoma, jog žemi atkuriami nuo 45Hz, aukšti dažniai neryškūs (nors atkūrimas iki 22kHz, labai prastas detalumas (su akg ausinėmis už kelis šimtus litų garsas daug detalesnis tiek ties aukštais dažniais, tiek ties žemais). Šis tascam modeliukas tikrai labai nuvylė, nesvarbu, kad tai vieni pigiausių monitorių, tačiau groja daug praščiau už konkurentų siūlomus produktus toje pačioje kainų kategorijoje. Na, bet Tascam šiuos monitorius jau nustojo gaminti ir siūlo pirkėjams naujus Tascam VL-A serijos garso monitorius. Jei tik pasitaikys proga juos išbandyti – būtinai pranešiu apie skirtumus tarp senųjų ir naujųjų Tascam monitorių.
By Povilas
Posted on Liepa 21, 2008
Limiteriai yra naudojami masteringo metu kūrinio pagarsinimui iki norimo lygio. Crysonic SPECTRAPHY limiteris yra ypatingas tuo, kad juo netik galima pagarsinti savo miksą, bet ir pridėti jam, taip vadinamo, „lempinio skambesio“. Be įprastų limiteriams threshold bei ceiling šliaužiklių, Crysonic SPECTRAPHY turi tris rankenėles, kurių pagalba galima reguliuoti kūrinio skambesį. Drive/Color rankenėle jūs nurodote kiek lempos šilumos suteikti, elasticity – kaip turetų skambėti kūrinys (hard – „kiečiau, soft – mikščiau), physical/digital – ar kūrinio skambesys turėtų būti panašesnis į analoginį garsą ar skaitmeninį.
Taip pat yra on/off mygtukas skirtas įjungti/išjungti pluginą, bei reset all mygtukas, kuriuo gražinate nustatymus į pradinius.
Šio plugino skambesys iš tiesų puikus, tai vienas geriausių mano bandytų limiterių, manau šis pluginas praverstų ne tik namų studijoje.
By Povilas
Posted on Liepa 21, 2008
BBE sonic maximizer tai yra eksaiteris, naudojamas atliekant galutinę įrašo korekciją – masteringą, juo pridedama “spalvos” taip išgaunant “skanesnį”, bet deja nenatūralesnį skambesį (tai nėra blogai, šiuolaikinėje muzikoje eksaiteriai labai populiarūs). Šis eksaiteris jau yra ne tik hardware, bet ir vst plugino pavidalu. Pluginas labai paprastas, o kartu – labai efektyvus. Turi tik tris jungiklius: output garso reguliatorių, žemų dažniu reguliatorių bei aukštų dažnių reguliatorių. Kaip jau galima suprasti šiuo eksaiteriu pridedami žemi ir/arba aukšti dažniai taip gan stipriai paskaninant įrašą. Šiuo metu tai vienas geriausių eksaiterių.
By Povilas